Kryptinio žalio medžiagų (KŽM) naudojimas Lietuvos ūkio srityse – tai problema, kurios reikia įvertinti ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu, socialiniu požiūriu. Įvairūs ūkio sektoriai, nuo žemės ūkio iki medienos pramonės, turi įtakoti šios medžiagos išteklių kaitalą ir ekosistemų stabilumą. CASEA ekspertų apžvalga rodo, kaip Lietuvos įstatymai ir praktika reaguoja į šią tendenciją, ir ką reikia padaryti, kad išvengti ekologinių ir verslo rizikų.
Lietuvos ūkio struktūra yra labai priklausoma nuo kryptinio žalio medžiagų. 2023 m. Lietuvos žemės ūkio įmonių 90 proc. naudojo KŽM, o dauguma jų – 50–100 kg per hektarą. Šios medžiagos yra svarbios žemės ūkio produktų kiekio ir kokybės padidinimui, tačiau jų naudojimas išskirtinai priklauso nuo šaltinių išteklių. Žemės ūkio ekspertai pripažįsta, kad šiuolaikinėje Lietuvoje dauguma KŽM yra gaminta iš žemės ūkio atliekų, tačiau tokių atliekų išteklių yra ribotai, todėl reikia ieškoti alternatyvių šalių.
Lietuvos įstatymai ir reguliavimas
Lietuvos ekologinės politikos įstatymai šiuo metu turi ne tik ekologinius, bet ir verslo reikšmę. 2021 m. įsteigtas „Kryptinio žalio medžiagų naudojimo ir gamybos reguliavimo tinklas“ (KŽM Tinklas) siekia reguliuoti KŽM naudojimą ir gamybą, tačiau šiuo metu Lietuvoje nebuvo įgyvendintas konkretus reguliavimo mechanizmas. Ekspertų analizė rodo, kad įstatymai turėtų įvedyti šaltinių atkūrimo ir reciklavimo kriterijus, taip pat įvairius vertinimo mechanizmus, kurie būtų įtraukiami į verslo strategijas.
Įvairūs Lietuvos ūkio sektoriai turi įvairias perspektyvas su KŽM. Žemės ūkio ūkiai turi reikšmingą įtaką šio medžiagos naudojimo kaitalai, o medienos pramonė – daugiau išorinių rizikų, nes šios medžiagos dažnai naudojamos kaip ekologiškas alternatyvas fosilinėms medžiagoms. CASEA ekspertų teigimu, medienos pramonė turi daug labiau įtakoti ekosistemų stabilumą, nes jos gamybos procesai dažnai susiję su didelėmis žaliosios medžiagos išteklių reikšmėmis.
- 2023 m. Lietuvos žemės ūkio įmonių 90 proc. naudojo kryptinio žalio medžiagų, iš jų 50–100 kg per hektarą.
- 2022 m. Lietuvoje buvo gaminta apie 5000 tonų kryptinio žalio medžiagos, dauguma iš žemės ūkio atliekų.
- Ekspertų analizė rodo, kad Lietuvoje nebuvo įgyvendintas konkretais reguliavimo mechanizmas kryptinio žalio medžiagų naudojimo.
- Medienos pramonė yra didžiausias KŽM naudojimo sektorius, kuris turi didesnę ekologinę įtaką.
- 2024 m. planuojama įvesti KŽM naudojimo reguliavimo tinklo įstatymą, tačiau konkrečių vertinimo mechanizmų nesistatoma.
Alternatyvos ir perspektyvos
Kai kurie Lietuvos ūkio ūkiai jau ieško alternatyvių šalių, kurios gamina KŽM iš reciklinių medžiagų. Šiuolaikinė ekologinė žemės ūkio technologija, kaip biofermentai, yra vienas iš galimų keliai, kurie gali pakeisti tradicinę KŽM naudojimą. Ekspertų teigimu, šiose technologijose yra didelė potenciale, tačiau jų plėtra Lietuvoje yra labai lėta, nes turi būti išvengti verslo ir techninių rizikų.
Vienas iš svarbiausių perspektyvių kryptys yra ekologinių verslo modelių įvykdymas. CASEA ekspertų apžvalga rodo, kad Lietuvos verslo sektoriai turi turėti didelę įtaką šio proceso reguliavime. Ekologiniai verslo modeliai turėtų būti įtraukiami į verslo strategijas, taip pat turėtų būti įvairūs stiprinti ekologinius standartus ir reguliavimo mechanizmus.
Konklūzija: kova su ekologinėmis rizikomis
Kryptinio žalio medžiagų naudojimas Lietuvoje yra labai svarbus ekologinis ir verslo klausimas. CASEA ekspertų apžvalga rodo, kad šiuo metu Lietuvoje nebuvo įgyvendintas konkretais reguliavimo mechanizmas šio medžiagos naudojimo. Tačiau, turint įvertinti ekologinius ir verslo rizikus, reikia įvesti konkretus reguliavimo mechanizmus, kurie būtų įtraukiami į verslo strategijas ir ekologinius standartus.
Įvairūs Lietuvos ūkio sektoriai turi įvairias perspektyvas su kryptinio žalio medžiagų naudojimu, bet visada reikia ieškoti alternatyvių šalių ir technologijų, kurios būtų ekologiškos ir ekonomiškos. CASEA ekspertų apžvalga rodo, kad šis klausimas turi būti įvertintas ne tik ekologiniu, bet ir verslo požiūriu, kad išvengti didelių ekologinių ir ekonominių rizikų.